Archeologinės vertybės

Pagramančio regioninio parko piliakalniai

Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete

Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete,  dar vadinamas Pilaite, įrengtas Akmenos upės kairiajame,  Gramančios upelio dešiniajame krantuose, ties jų santaka. Piliakalnio šlaitai statūs, 20 m aukščio. Į šiaurę, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta grublėtos  ir lipdytinės keramikos, molio tinko. Piliakalnio aikštelėje buvo aptikta ir senovės Romos moneta, nominalas – sestercija, kaldinta 164–168/169 m. Piliakalnis datuojamas I–III a.

Kuturių piliakalnis įrengtas Akmenos upės dešiniajame krante, netoli jos santakos su Jūros upe. Piliakalniui įrengti panaudotas Akmenos kranto iškyšulys, įsiterpęs į jos slėnį. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. Viršuje esanti aikštelė yra apie 20 m pločio ir 40 m ilgio šiaurės vakarų ir pietryčių kryptimis. Iš šiaurės vakarų nuo gretimos aukštumos piliakalnis atskirtas 1,5 m gylio grioviu bei 1,5 m aukščio ir 25 m ilgio pylimu. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.

Indijos piliakalnis su priešpiliu įrengtas atskiroje kalvoje, Akmenos upės dešiniajame krante, jos slėnyje. Upei pakeitus vagą, didelė piliakalnio dalis buvo nuplauta. Išlikęs tik jo pietvakarinis pakraštys – 15–20 m ilgio ir 2–3 m pločio aikštelės ruožas bei dalis 4 m aukščio pylimo pietrytiniame aikštelės pakraštyje. Šlaitai statūs, 17–20 m aukščio. Piliakalnis apaugęs tankiomis liepomis ir eglėmis. Toliau į pietryčius, manoma, buvo piliakalnį saugojęs priešpilis. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Vaičių piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu, stūkso apie 2 km nuo kelio Vaičiai–Šilalė, kairiajame Akmenos upės krante. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į pelkėtą Akmenos slėnį. Šlaitai statūs, apie 20–25 m aukščio. Aikštelė trapecinė, 39 m ilgio, 22 m pločio R gale, 30 m – V gale. Piliakalnio rytinėje pusėje supiltas status kūgio formos pylimas, kurio aukštis 3 m, plotis – 22 m.  Piliakalnis apardytas arimų, šlaitai – erozijos, jis apaugęs lapuočiais, išskyrus aikštelę. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Biržų lauko piliakalnis, dar vadinamas Pilale, Alkos pile,  įrengtas Akmenos upės dešiniajame krante, atskiroje kalvoje.  Aikštelė ovali, pailga ŠV–PR kryptimi, 20x8 m dydžio. Šlaitai 10 m aukščio, vidutinio statumo. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, jį supa pelkėtas slėnis, vadinamas Alkos pieva. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio piliakalnyje iki šiol nebuvo aptikta. Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Kreivių piliakalnis, dar vadinamas Pile, įrengtas Akmenos kairiajame krante, prie Skrodupio upelio žiočių esančios atskiros didelės kalvos. Aikštelė keturkampė, pailga PR–ŠV kryptimi, 29x23 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 12 m aukščio. Piliakalnis apaugęs medžiais, apardytas arimų. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio nebuvo pastebėta. Piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Dapkiškių piliakalnis su senovės gyvenviete, dar vadinamas Pilaite, įrengtas aukštumos kyšulyje, Jūros upės dešiniajame ir Daubos upelio kairiajame krantuose, jų santakoje. Šiaurinė piliakalnio dalis atskirta nuo aukštumos iškastu grioviu ir 4,5–5 m aukščio pylimu, už kurio yra siaura, ilga, kiek lenkta trikampė aikštelė, maždaug 25–30 m ilgio. Į šiaurę nuo piliakalnio, 08 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Didžioji piliakalnio dalis nuplauta, paviršinė erozija vyksta ir dabar, jis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.

Matiškių piliakalnis su senovės gyvenviete įrengtas aukštumos kyšulyje, Jūros dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga Š–P kryptimi, apie 20 m ilgio, 14 m pločio Š krašte. Piliakalnio, kurio šlaitai statūs,12 m aukščio, gynybinius įrenginius sudarė šiaurinėje piliakalnio dalyje esantis 1,7 m gylio ir 5 m pločio griovys bei 20–23 m ilgio puslankio formos pylimas. Aikštelės krantai nuslinkę. Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočių medžiais. Į šiaurę nuo piliakalnio gretimoje aukštumoje aptiktos buvusios gyvenvietės liekanos. Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.

Rekstukų piliakalnis su priešpiliu, vadinamas Kaukurine,  įrengtas aukštumos kyšulyje, Jūros upės kairiajame krante ir jos santakoje su Kroklio upeliu. Piliakalnio aikštelė trikampė, 18 m ilgio, žemėjanti šiaurės rytuose, 10 m pločio. Šlaitai statūs, 20–25 m aukščio, pietvakarinis nuslinkęs į Jūros upę. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Piliakalnio prieigose yra nedidelis priešpilis, nuo aukštumos atskirtas gynybiniu grioviu. Datuojamas I tūkst. pabaiga–II tūkst. pradžia.

• Biržų lauko piliakalnis
• Dapkiškių piliakalnis su senovės gyvenviete
• Indijos piliakalnis
• Kreivių piliakalnis
• Kuturių piliakalnis
• Matiškių piliakalnis su senovės gyvenviete
• Rekstukų piliakalnis
• Vaičių piliakalnis