Atodangos
Atodangos
2010-09-09
Atodanga – vieta, kur uolienų ar nuogulų sluoksniai atsiveria Žemės paviršiuje. Jūros ir Akmenos upių skardžių–atodangų vertė – tai paskutiniojo Žemės istorijos periodo (kvartero) ledynmečių pjūvis. Jis – tartum ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai. Pagramančio regioninio parko atodangos – tai beveik 200 tūkstančių metų siekianti Karšuvos žemumos geologinė istorija. Regioniniame parke priskaičiuojama 15 vertingų savo dydžiu atodangų, iš kurių 12 yra prie Jūros upės ir 3 – prie Akmenos upės. Vietiniai gyventojai atodangą dar vadina yžiumi – status griūvantis skardis. Pačios gražiausios ir didžiausios atodangos yra Pagramančio, Genių, Jocių, Rekstukų, Alangos, Lengvenių. Dalis atodangų bėgant laikui užžėlė krūmais, medžiais, todėl sunku nustatyti jų pradžią ir pabaigą. Atodangos – nuolat besiformuojantis gamtos kūrinys. Jos nuolat keičia savo išvaizdą eroduodamos arba užželdamos medžiais, krūmais. Šitiems veiksniams reikalingas santykinai trumpas laikas, užtenka ir keleto metų, kad pastebėtume akivaizdžius pakitimus.
Atodangos pavadinimas |
Aukštis m |
Ilgis m |
Vieta |
Pagramančio |
31 |
203 |
Kairiajame Akmenos upės krante, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. |
Tuščių |
32 |
130 |
Kairiajame Akmenos upės krante, Tuščių kaimo šiaurės vakarinėje dalyje. |
Kilpinių |
15 |
45 |
Kairiajame Akmenos upės krante, Kilpinių kaimo pietinėje dalyje. |
Genių |
25 |
160 |
Dešiniajame Jūros krante netoli Genių vienkiemio, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. |
Alangos |
23 |
110 |
Dešiniajame Jūros krante žemiau Alangos upelės žiočių, netoli Alangos vienkiemio. |
Jocių |
22 |
150 |
Dešiniajame Jūros krante aukščiau Alangos upelės žiočių, netoli Jocių kaimo. |
Rekstukų |
24 |
290 |
Kairiajame Jūros krante, į rytus nuo Rekstukų |
Šaukėnų |
17 |
- |
Kairiajame Jūros krante, Šiauriau nuo Šaukėnų kaimo. |
Lylavėnų |
22 |
- |
Dešiniajame Jūros krante, šiauriau Genių vienkiemio, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. |
Jocių-2 |
15 |
- |
Kairiajame Jūros krante, į pietus nuo Jocių kaimo |
Reksčių |
21 |
- |
Kairiajame Jūros krante, į pietus nuo Reksčių kaimo |
Lengvenių |
21 |
- |
Dešiniajame Jūros krante, šiaurinėje Lengvenių kaimo dalyje |
Lengvenių-2 |
23 |
- |
Dešiniajame Jūros krante, rytinėje Lengvenių kaimo dalyje |
Dapkiškių |
27 |
- |
Dešiniajame Jūros krante, rytinėje Dapkiškių kaimo dalyje |
Norkaičių |
17 |
- |
Kairiajame Jūros krante, pietinėje Norkaičių kaimo dalyje |
Tyrinėdami geologinę atodangų sandarą galime sužinoti kaip formavosi viršutinis žemės sluoksnis, kokia buvo ledyno tirpsmo dinamika (greitis, slėgis, kryptis). Pagramančio regioniniame parke geologai tyrinėjo Genių, Pagramančio, Jocių ir Alangos atodangas ir išsiaiškino, kad ledynas slinko šiaurės vakarų kryptimi atnešdamas iš Baltijos jūros dolomito daleles. Šių tyrimų dalis pateikiama ekspozicijoje.
Parke gausu nedidelių iki kelių metrų aukščio atodangų, kurios susiformavo stačiuose upių vingiuose, upių slėniuose. Čia tulžiai mėgsta rausti urvelius ir perėti.