Lankytinos vietos

Lankytinos vietos

Akmuo „Milžinas” arba Tamošaičių akmuo

Riedulys „Milžinas”, dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Pagramančio regioniniame parke, Tamošaičių k.; Kernušupio upelio kairėje pakrantėje. Tai valstybės saugomas gamtos paminklas.
Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme.
Riedulys sudarytas iš juostuoto granito. Panašu, kad granitas susidedantis iš feldšpatų, kvarco ir biotito, buvo veikiamas vėlesnių aktyvių geologinių procesų, dėl kurių susidarė juostelės ir atsirado stambesnio grūduotumo granito gyslutės.
Paviršuje yra apie 3 cm gylio įdubimas, panašus į didelę kojos pėdą kurios ilgis per 60 cm, o plotis 20-25- cm. Tai galėjo būti kitos uolienos intarpas, vėliau suiręs ir išbyrėjęs.
Riedulys buvo atgabentas iš Skandinavijos, tačiau tikslios vietos nustatyti neįmanoma be specialių tyrimų. Panašu, kad tai galėjo būti šiaurės vakarų Švedija arba Suomija.

Vieta žemėlapyje.

Rėva – tai akmenuotas upės slenkstis. 2005 metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko „Didžiosios rėvos“ geologinius tyrimus. Tyrimai parodė, kad ledynų tirpsmo metu Andriejaičių ir Kilpinių apylinkėse buvo suformuoti didžiuliai kloniai. Kai vanduo slūgo susiformavo 3 viršsalpinės terasos. Žemiausioje terasoje šiuo metu susiformavusi dabartinė upės vaga. Akmenos upės nuolydis yra 1,86 m/km, o nuo Kilpinių kaimo nuolydis pasiekia net 3 m/km. Todėl upė su galinga jėga plauna dugne esančias nuogulas ir smulkias smėlio ir molio daleles, plukdydama žemyn. Tuo tarpu dugne lieka įvairaus dydžio akmenys – rieduliai. Prieš „Didžiąją rėvą“ ilgą laiką buvusi sąsmauka neleido toliau nuplukdyti išplaunamų riedulių. Taip Akmena šioje vietoje sukrovė akmeninį slenkstį, šiandien vadinamą „Didžiąja rėva“. Pagrindinis riedulynas upės vagoje užima apie 0,33 ha plotą.

Vieta žemėlapyje.

 Pagramančio piliakalnis

Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete Akmenos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, dešiniajame Gramančio upelio krante. Kyšulį iš vakarų supa Akmenos slėnis, iš pietų ir rytų - Gramančio upelis ir slėnis, o šiaurėje jis siekia gretimą aukštumą. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Aikštelė netaisyklingo stačiakampio formos, 75 m ilgio šiaurės-pietų kryptimi, nuo 25 m pločio šiaurinėje iki 40 m - pietinėje dalyje. Šiauriniame aikštelės pakraštyje nuo gretimos aukštumos pusės yra 3 m aukščio pylimas, kurio 5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10-15 m pločio ir iki 1 m gylio griovį. Į šiaurę nuo piliakalnio esančioje aukštumoje buvusi gyvenvietė. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje.

Vieta žemėlapyje.

Indijos piliakalnis su priešpiliu

Indijos piliakalnis stūkso Indijos kaime, Šilalės kaimiškoje seniūnijoje, Šilalės r. sav. Indijos kaimo pavadinimas kilęs ne nuo valstybės pietų Azijoje, o nuo lietuviško žodžio „indija“, reiškiančio žemės gilumą. Šioje vietoje Akmenos slėnis sudaro didelį amfiteatrą ir yra 30 metrų žemiau nei gretimos teritorijos. Piliakalnio liekanos yra žemaičių genčių žemėse, Akmenos dešiniojo kranto aukštumoje, pelkėtame slėnyje. Upei pakeitus vagą, didelė piliakalnio dalis buvo nuplauta. Išlikęs tik jo pietvakarinis pakraštys – 15–20 m ilgio ir 2–3 m pločio aikštelės ruožas bei dalis 4 m aukščio pylimo pietrytiniame aikštelės pakraštyje. Išorinis pylimo šlaitas siekia 7 m aukštį, jis leidžiasi į 2 m pločio ir 1 m gylio griovį. Šlaite už griovio matosi antro pylimo liekanos – išlikusi 15 m ilgio pylimo dalis. Toliau į pietryčius, manoma, buvo piliakalnį saugojęs priešpilis. Piliakalnis iki šiol nėra plačiau tyrinėtas. Spėjama, jog jame gyventa I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis saugomas valstybės.

Piliakalnyje stovėjo Pūtvės pilis. Ją 1307 m. paryčiais puolė Ragainės komtūro Folčo vadovaujama Ordino kariuomenė, sudegino papilį. 1308 m. pilėnas Spūdas išda­vė pilį tam pačiam komtūrui, slapta atidaręs jos vartus. Ordino kariai pilies įgulą išžudė, o pilį su papiliu sudegino. Vėliau pilis buvo atstatyta. 1328 m. paryčiais pilis Ordino karių vėl užpulta ir sudeginta, joje buvę žmonės išžudyti. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Vieta žemėlapyje.

Jūros ir Akmenos santaka

Pagramančio atodanga



Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m.

Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.

Vieta žemėlapyje.

---

Genių atodanga

Genių atodanga – skardis dešiniajame Jūros krante, netoli Genių vienkiemio, įspūdingame upės vingyje, Tyrelių miško šiauriniame pakraštyje. Atodangos aukštis – 24–25 m, o ilgis palei upę – 160 m.

Skardžius Jūros šlaituose sukūrė dvi išvien veikusios gamtos jėgos. Stipri šoninė upės srovės erozija (ardymas) staigiame vingyje ir gravitacija, dėl kurios šlaito nuogulos nuolat byra, šliaužia ir net virsta žemyn. Genių atodangos papėdėse daug senų įvairaus dydžio nuošliaužų ir dar visai jaunų. Kraštovaizdis nuolat kinta.

Vieta žemėlapyje.

Gudlaukio ąžuolas

Genių ąžuolas



Genių ąžuolas auga dešiniajame Jūros upės krante, Genių kaime. Medžio aukštis – 25 m, kamieno apimtis – 5,6 m. Ąžuolas visiškai sveikas, tad ateityje gali pretenduoti į pačių stambiausių ir didžiausių Lietuvos ąžuolų sąrašus.

Vieta žemėlapyje.

---

Partizanų bunkeris

2014 m. Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio miške atkurta partizanų žeminė, kurioje glaudėsi Kęstučio apygardos Lydžio (nuo 1948 m. Butigeidžio) rinktinės 3-čios kuopos 2-asis (nuo 1948 m. Jūros) būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę.

Vieta žemėlapyje.